Hot Chip gyvai Edinburge

Pasiklausius ir apžvelgus naujausiąjį “One Life Stand“ nuo Hot Chip’ų, galima ir jų koncerte apsilankyti. Tai tik antras tikras koncertas būnant Edinburge (prieš tai – Wild Beasts) ir sunku suprasti, kokio lygio pasirodymą mačiau šeštadienį. Tačiau škotai tikrai per daug užsiiminėjo pašalinėmis veiklomis – alumi, merginimais (nors pastarasis, galbūt, sekmadieninės Valentino dienos labiau nulemtas), kalbinimais ir fotografavimais.

Akivaizdu, kad naujieji kūriniai buvo sutikti žymiai santūriau nei šlageriai “Boy from school“ ar “Overt an Over“ – pavienes rankas pakeisdavo jų gausa tik skambant jau gerai pažįstamiems praeitų albumų kūriniams. Tai, turbūt, yra normalu, kai albumas pasirodė mažiau nei prieš mėnesį, tuo labiau be stiprių hitų, nors ir fantastiškai subalansuotas ir pasimėgautinas.

Scena pasitiko skuptūra nuo albumo viršelio ant vienos iš kolonėlių – romėniška ar tai graikiška žmogaus galva. Koncertas prasidėjo taip pat kaip ir albumas – “Thieves in the Night“, “Hand me down your love“. Ir tai kiek nuvylė – dainos skambėjo taip pat kaip ir albume, o norėjosi kažko daugiau. Antram trečdaly buvo išnaudoti visi Hot Chip’ų šlageriai ir mano svajonė išgirsti “Over and Over“ gyvai išsipildė. Pabaigai dar naujojo albumo kūrinių. Bisui – dar trys, kurių vidurinysis – baladė “Slush“ – nuramino ir paleido namo.

Labai keista, kad vos įsijungus šviesoms apsauga žmones iškart stumia lauk ir akimirksiniu pradeda tvarkymąsi. Taip pat baigėsi ir Wild Beasts – mat netrukus turėjo prasidėti kita diskoteka.Nebuvo to saldaus pasimėgavimo jausmo po koncerto, kokybiška pramoga ir jokio nusivylimo. Po mėnesio – Grizzly Bear ir Beach House.

Vakar Edinburge, tam pačiam HMV Picture House kaip kad ir Hot Chip’ai pasirodė, lankėsi Vampire Weekend. Kadangi seniausiai išparduoti, nuteikė pesimistiškai. Bet vis tiek pabandžiau laimę prie durų. Ir buvau nustebintas, kaip lengva gauti bilietą, nors man pačiam dviguba kaina (£40) pasirodė per didelė ir nusprendžiau VW pagauti kuriam nors iš vasaros festivalių. Vis dėlto, labai gaila buvo, kad nesupratęs angliškos greitakalbės pražiopsojau bilietą iš paprasto žmogaus už £15 – perpardavinėtojas prišoko ir akimirksniu nupirko jį. Kaina, žinoma, iškart pavirto į £40.

Užtat pavyko naktinio Edinburgo fotosesija.

Hot Chip “One Life Stand“ – amžinos meilės šauksmas

Prieš pora metų pasispaudęs išlaisvinau tuos lemtingus 60 litų, turėjusius Muzikos bomboj nupirkti kažkurį iš Hot Chip’ų ankstesniųjų albumų. Apgautas internetinio katalogo ir Vilniaus gatvės bomboj neradęs to, ko norėjau, atsidėjau akistatą su Hot Chip’ais, pasirodo, iki pat dabar.

Yra tik kokios penkios dainos, kurias lyg visi ir žino, bet pamiršta vakarėlių metu, ir kam nors prisiminus – sukelia visuotinį pasitenkinimą. “Over and over“ yra viena iš jų. Ir, bent jau iš pirmo žvilgsnio, tokio kalibro hito “One Life Stand“ nėra.

Užtat gaunam albumą, kuris pats savo visuma yra didžiulis hitas. Nuo pradžios iki galo įsiurbia, įtraukia ir neleidžia net pagalvot, kad galbūt čia kažko ir trūksta. Iš pirmo žvilgsnio kiek saldokas, vėliau neleidžiantis gliukozės kiekiui kraujyje įsisiautėti ir nunešantis tolyn į meilės, taip, amžinos (taip!) ieškojimų ir troškimų gelmes.

“Baby, open up your hands, I wanna be found“, “I’m calling your name“ (Thieves in the Night) – nieko nelaukia ir puolama prie svarbiausiojo nuo pirmųjų eilučių. Pirmasis albumo singlas, bendravardis albumui “One life stand“, kiek subtilesniu žaidžių žaismu išreiškia norą turėtų vieną-kart-gyveniminius santykius: “I only wanna be your one life stand“. Ir taip vėliau dar ne kartą Alexis Taylor lūpomis ištariamas šis noras, nebijant net ir paties žodžio “noras“.

Mano mėgstamiausioji “Hand me down your love“ labiau nei tekstu žavi savo ritmais. Ir būtent jie klijuoja visą albumą į vieną visumą, kuri skamba labai gaiviai, kažkiek gal net naujai – kai kur lyg tarp kitko pasigirsta havajietiškas metalofonas, papildydamas ir taip jau margą garsų, samplų paletę. Ritmai, patys savaime, taip pat žada ne tiek sėdimąjį, kiek verčiantį stotis, klausymąsi.

Visas šis mišinys išvirsta į labai stiprų pop albumą, kurio tiek estetinis patrauklumas, tiek idėjos universalumas leidžia Hot Chip’ams didžiuotis sukūrus labai stiprią odę meilei. Kuri tikrovėje, kaip ir albumo pabaigoje, iš desperatiško blaškymosi ir ieškojimo pereina į kiek subtilesnį suvokimą, kad norai ir jų išsipildymas yra kiek aukščiau kasdienybės, konkretumo. Ir tai taip pat teikia ne ką mažesnį malonumą.

Hot Chip “One Life Stand“ – oficialiai nuo vasario 1 dienos

Išankstinę perklausą siūlo Guardian (Lietuvoje girdėsis tik kūrinių ištraukos)