Open’er 2013: subjektyvūs festivalio vektoriai

Ši žemiau esanti nepretenduoja į objektyvumą. Priešingai – gimė iš kūrybinio susierzinimo skaitant kitas. Tai – nuotaikų ir pajautimų apžvalga. Subjektyvumas leidžia pasiekti bent jau tikslumą. Tebūnie neobjektyvų. Nes jei pats važiavimo į tokio tipo festivalį faktas dar kažką objektyvaus gali pasakyti apie žmogaus muzikinį “skonį” (tyčia vartoju šią sąvoką kaip aliuziją į subjektyvumą), pati kelionė per festivalį yra visiškai asmeninė kiekvienam.

Festivalio dienos yra daugybės praeities ir kažkiek vedančių į ateitį vektorių susidūrimas. Mėgstamas pokštas, jog “pusmetį po festivalio gyveni jo prisiminimais, kitą pusmetį iki būsimo – lūkesčiais ir laukimu”, vis dėlto nėra jau toks pokštas. Tad keista, kai likus savaitei iki festivalio kažkaip pasidaro tingu ir apatiška. Toliau skaityti “Open’er 2013: subjektyvūs festivalio vektoriai”

Geriausi 2012-ųjų metų albumai

Dar vieni metai baigti, dar vienas sąrašas prieš jūsų akis. Kaip ir anksčiau, sudarytas remiantis perklausų skaičiumi, vėliau padarant subjektyvius pakeitimus. Galime diskutuoti dėl metodikos, tačiau perklausų kiekis padeda nepamiršti, pavyzdžiui, koks svarbus the Shins albumas buvo vasario / kovo mėnesiais.

Pirmoji vieta nebuvo tokia aiški kaip pirmasis trejetukas. Žinau, kad po pusmečio manysiu kitaip, tačiau laikas fiksuoti ir nebedaryti pakeitimų (kad ir kaip tokių dabar norėčiau 2011-ųjų sąrašui).

Atskirai paminėti privalau Nicolas Jaar “Essential Mix”, kuris nėra albumas, bet tikrai yra geriausias metų mix’as – 2 valandos elektronikos ir klasikinės muzikos derinio, verčiančio aikčioti ir negalėti patikėti.

Pradžiai – trylika vertų paminėjimo. Toliau skaityti “Geriausi 2012-ųjų metų albumai”