LCD Soundsystem paskutinį kartą gyvai (Niujorke)

LCD Soundsystem šiąnakt baigė savo karjerą koncertu Madison Square Garden. Vietoj žadėtų trijų valandų gavome keturių valandų koncertą, skersai ir išilgai išmaišiusį visą LCD karjerą, kuri susideda iš 3 albumų ir daugybės remix’ų, kompiliacijų ir pan. Kol kas nepavyko rasti nė vieno, skyrusio laiką tarp ketvirtos ir aštuntos ryto, išskyrus draugę, kuri užmigo šalia po pirmųjų dviejų valandų (pakomentuokit, jei).

Apibendrinant, pasirodymas buvo didingas ir neapleido įspūdis, kad tai grupė, kuri išliks muzikos istorijoje kaip vienas geriausių dalykų, įvykusių šį šimtmetį. Čia nebuvo įprastinių šokėjų ar miližiniškų ekranų pompastikos – tik balionai pabaigoje ir kosminio erdvėlaivio dekoracija. Tačiau buvo iki tobulybės kilsteltas autentiškas LCD post-punk skambesys, kur norisi priliesti kiekvieną sample’ą ar būgno kaukštelėjimą atskirai. Buvo ir Arcade Fire, padėję su “North American Scum” pritarimu, tačiau jų pasirodymas buvo labiau simbolinis – James Murphy viename paskutinių interviu atskleidė, kad jau du kartus turėjo atsisakyti jų albumo prodiusavimo, tad, galima sakyti, naujos pradžios pažadas pabaigoje.

Kadangi esu matęs paskutiniojo albumo turnė koncertą, iš šios nakties koncerto tikėjausi ne tiek ir daug, labiau malonaus pakartojimo to, ką jau esu matęs gyvai. Tačiau stulbinanti keturių valandų renginio trukmė, pasirodo, slėpė grandiozinį keturių dalių koncertą (įskaitantą bisą). Pirmoji dalis buvo maždaug tokia, kokią ir mačiau Glazge, tik baigėsi nežinoma daina (Murphy didžiuodamasis po jos sakė – juk žadėjau, kad bus dar niekur negirdėtų kūrinių), tačiau antroji dalis mane visiškai nustebino. LCD Soundsystem turi išleidę specialią kompiliaciją Nike ir iPod bėgiojimo įrenginiui, pavadintą “45:33” (jos trukmė iš tikrųjų ne tokia). Niekada nesitikėjau pamatyti ją atliekamą gyvai, tačiau būtent tai ir įvyko. Žandikaulis atvipo ir burna apsalo.

Trečiojoje dalyje dėjosi dar malonesni dalykai – LCD išpildė savo svajonę ir pirmą kartą gyvai atliko “Bye Bye Bayou”, dar daug savo hitų ir išėjo į bisą, kur Murphy skaičiuodamas, kiek liko dainų iki pabaigos, sakė, kad tai – tarsi laukiant Naujųjų metų, tik kad jiems atėjus, mes būsime mirę.

Viskas baigėsi, žinoma, “New York I Love You, But You’re Bringing Me Down”. Priešingai nei Glazge, tai nebuvo publiką maloninanti pabaiga, pereinanti į “Empire State of Mind”, o labiau paskutinės akimirkos fiksavimas, su sunkiai įsivažiavusia pradžia (bosistas (kaip man pasirodė) nubraukė ašarą), o Murphy niekaip nenorėjo pradėti dainuoti. Didelis nusilenkimas ir viskas. Mėgstamiausia grupė baigėsi, palikdama po savęs diskografiją nagrinėjimui ir norą kuo greičiau sužinoti, ką Murphy sukurs su Arcade Fire ar kur dar jį nuves Niujorko (gyvenimo) vingiai.

Niekada nepamiršiu, kaip Murphy liejo apmaudą dėl bilietų į paskutinį koncertą, kuriuos išgrobstė perpardavinėtojai. Ir kaip jis save ramino vos tik tai sužinojęs – “i kind of sat in my house, trying not to worry for 20 minutes, and made a very, very good coffee”. Tą ir aš darau savo lėtais savaitgaliais. Ir tada, atrodo, suprantu, kad LCD kūryba buvo žmogus, su nuopoliais ir pakilimais, meile ir neapykanta ar tiesiog nesibaigiančiu estetiniu pasitenkinimu. Pokalbiuose su tavimi jaučiuosi radęs save, o pradėjom nuo tų sunkių naktų Provincetown’e, kai naktimis dėliodamas skardines bandydavau išvingiuoti:

Sound of silver talk to me
makes you want to feel like a teenager
until you remember the feelings of
a real life emotion of teenager
then you think again

arba “It’s time to get away”. Arba “Get Innocious”. Arba laukdavau vasaros pabaigos grįžimo į Niujorką su “New York I Love You…”.

Šiąnakt ateities neliko, bet mes toliau kalbamės, kaskart kai išgirstu būgnų / lėkščių / elektronikos ir tavo balso pažadą.

P.S. Pitchfork apžvelgė kiekvieną LCD dainą.

P.P.S. Pitchfork skelbėsi suteiksiantys vienintelę galimybę pamatyti koncertą, tačiau į mėgėjiškos transliacijos kadrą nuolat papuldavo operatoriai su super profesionaliom kamerom – manau, galime tikėtis ir įrašo.

LCD Soundsystem ir YACHT gyvai Glazge

Nuklydę į šoną dėl neįvertinto žemėlapio mastelio sutikom anglę iš Kent’o: ar žinot, kur Barrowland? Ne, nežinom, bet taip pat einam į LCD Soundsystem. Sujungę savo galias į vieną netrukus išvingiavom prie jau tos arenos, anglė apžaidė perpardavinėtoją ir gavo bilietą į antrąjį iš eilės koncertą, mat vakarykštis jai palikęs tokį įspūdį, jog ji nusprendė sugrįžti. Patikino mus, kad tikrai tikrai bus nuostabu.

LCD Soundsystem @ "Barrowland" (The Shaun Woods @ Flickr)

Spindinti iš išorės, arena iš tikrųjų yra gan senovinė, medinėmis grindimis, skliautinėmis lubomis ir ne itin pralaidžiu įėjimu. Bet taip, tai puikus jaukumo garantas. Anglė tęsia savo pasakojimą – palubėj kabo didžiausias pasaulyje disco rutulys, geriausia garso kokybė Glazge (o gal ir Britanijoj – nebepamenu) ir, svarbiausia, mėgstamiausia LCD pasirodymų vieta. Visa šita gigantomanija yra toookia amerikietiška, labai miela. Puikiai prisidėjo prie bendro entuziazmo, net jei ir nebuvo tiesa.

Šviesos prigęsta, scenoje daug kostiumuotų vyrukų ir viliokliška mergina – pirmieji apšildantieji, pasirodo, ir paskutinieji, nes tikrieji pirmieji kažkur nutirpo iš žadėtos programos. Tačiau tai reiškia tik viena – scenoje duetas YACHT. Praeitą vasarą visai daug klausytas “See Mystery Lights” neleido abejoti, ar verta ateiti į areną laiku. Ir reikalas tas, kad gyvai YACHT skamba geriau nei albume, puikiai įnešdami energijos savo aštresnėmis aranžuotėmis ir pačia dainavimo maniera. Sugrojo ir naujausiąjį “Waste of Time”, kurį girdėjau pirmąkart (galima rasti jų MySpace) ir kuris taip pat gyvai skambėjo žymiai energingiau. Kažkodėl tas jų pašėliškumas ne visiškai persiduoda į įrašus.

Kaip ir pridera apšildantiesiems, greitai susisukę užleido sceną techniniam personalui, o šie ją – LCD Soundsystem. Galėčiau papasakoti daug istorijų, kodėl būtent LCD užima tokią svarbią vietą mano muzikiniame pasaulyje – trumpai, “Sound of Silver” dar ir dabar neatsiklausytas, DFA – mano mėgstamiausias ir garantuočiausias leiblas ir t.t. Taip taip, ir vėl amerikietiško tipo liaupsės, bet gal amerikietiškos tik dėl to, kad… nuoširdžios?

Atidarė su “Us v Them”, toliau – “Drunk Girls” (viršuje) ir puikioji “Time to Get Away” (apačioje). Turiu išpažinti, kad ir kokiu LCD fanu save laikyčiau, su jų pirmuoju self-titled albumu nesu susipažinęs ir dėl to, manau, atkirtau save nuo dalies malonumo, nes pasirodė daugokai nežinomų dainų. Aišku, lengva atpažinti visas iš “Sound of Silver” (pvz., “Get Innocuous!”) ar naujausiojo “This is Happening”, bet panašu, kad buvo ir pačių pirmųjų (pagal isterišką minios priėmimą), ir b-pusių (pagal ramų minios priėmimą).

Labiausiai pastebima buvo tai, kokie rokavi LCD yra gyvų pasirodymų metu. Tikėjausi labiau elektroninio pasirodymo, praturtinto būgnais, o davė vietomis tikrai aštrų ir sunkų pasirodymą, išaukusį netgi poginimo bangą. Bet, aišku, svarbiausia man – ritmika. Kad ir ką begrotų LCD, visur jaučiamas aiškus (bet ir subtilus) aštuoniasdešimtųjų dance ritmas. Ir vien jo užtenka visą koncertą negalėti nustoti linguoti ir tampytis.

Bisas atėjo gan anksti, bet tik todėl, kad pats buvo neproporcingai ilgas. “Someone Great”, nežinoma daina ir… toji pačioji nuostabiausioji “New York, I Love You But You’re Bringing Me Down”. Taip, ji amžinai išliks daina, mažamiegėmis dienomis Amerikoje vertusia svajoti apie grįžimą į Niujorką vasaros pabaigoje. Pats tikriausias himnas! Akivaizdu, kad kitas himnas niujorkiečiams padarė ne ką menkesnį įspūdį – įterpta Alicia Keys partija ir kaip ir laikas koncerto pabaigai. Bet panašu, kad LCD tikrai mėgsta groti Glazge, nes dar sugrojama “All My Friends”, kas laužo tradicinį užbaigiamumą “New York…”.

Lipnūs ir šlapi grūdamės laiptais žemyn niūnuodami “Were gonna walk down to Electric Avenue”, turnė marškinėliai kolekcijos pradžiai ir bėgimas į paskutinį Edinburgo autobusą, nes “All My Friends” tikrai nebuvo planuota. Marškinėlių atžvilgiu autobusas tuo metu buvo, turbūt, pats neoriginaliausias visame regione – baltieji turo marškinėliai dominavo.

Nereikia tikėtis, kad LCD Soundsystem tik man vienam specialiai ypatingi.