Grizzly Bear ir Beach House gyvai Edinburge

Miniatiūriniam tarpely tarp disertacijos pastraipų ištrūkom į ilgai lauktą kovo mėnesio koncertą – Grizzly Bear ir Beach House (pastarieji apšildė pirmuosius). Viskas vyko The Queen’s Hall – iš karto į akis krito kiek nušiūrus ir apleista aplinka, bet nepastebėti jaukumo buvo neįmanoma. Mažytė scena, prie pat žiūrovų.

Pirmieji į pūkuotukais dekoruotą sceną išėjo Beach House. Duetas plius būgnininkas atliko daugumą naujojo albumo dainų, bet, kaip ir lemta apšildančiai grupei, pernelyg nepersistengė. Užtat Victorijos balsas gyvai dar nuostabesnis! Vis padėkodami publikai, kuri vangokai priėmė, perbėgo 50 minučių setą ir vis primindami, kad jau tuoj tuoj Grizzly Bear, greitai užleido sceną techniniam personalui, kur lemputės stiklainiuose pakeitė pūkuotukus.

Kaip atrodė Beach House galima pabandyti įsivaizduoti žiūrint čia: http://pitchfork.com/tv/#/episode/2111-beach-house

Ir, kiek vėluodami, į sceną įžengė Grizzly Bear. Čia, turbūt, būtų tinkamiausias momentas pažymėti, kad Beach House vis dėlto man žymiai labiau patiko prieš koncertą. Grizzlių laukiau dėl liaupsinančių atsiliepimų apie jų gyvus pasirodymus, tačiau albumų kovoje nesunkiai laimi BH.

Vos tik įžengus GB galima pajusti kiek didesnis šios grupės svoris. Ne pirmą kartą jau tą pastebiu, kad nors ir apšildanti grupė labai patinka, prasidėjus pagrindinei daliai negali nepastebėti pokyčių scenos laikysenoje. Ir užvirė jie tokį gerą pasirodymą, kad kažin ar ką geresnio esu matęs (o matęs esu nedaug). Visa salė tarsi atgijo ir taip aistringai palaikė Grizzlius, kad šie nenustojo šypsotis, juokauti ir dėkoti viso koncerto metu. Tokią gerą garso kokybę seniai jau bebuvau radęs pasirodymo metu.

Žinoma, daugiau kūrinių skambėjo iš paskutiniojo jų Veckatimest, tačiau buvo labai malonu išgirsti ir senesniųjų dainų – tai priminė, kad kažkada aktyviai klausiausi Yellow House – kaip galėjau pamiršti šį ankstesnį susidūrimą su Grizzly lieka neaišku. Skambėjo net Colorado, kurį pirmąkart išgirdau pirmajam kurse per Manfredo sekmadieninę laidą, kurios, jau, turbūt, net nebėra. Net pačios trankiausios pasirodymo vietos skambėjo taip harmoningai, kad vertė mėgautis viskuo viskuo, ką tik jie siūlė. Bisui – acapella Two Weeks (atrodo). Ir viskas. Įelektrinti patraukėm į giedrai žvaigždėtą Edinburgo naktį.

Perduodu tolyn liaupses Grizzly Bear gyviems pasirodymams. Ir šiandien mintimis aš vis dar ten.

Kaip atrodė Grizzly Bear galima pabandyti įsivaizduoti žiūrint čia: http://pitchfork.com/tv/#/episode/2043-grizzly-bear

Hot Chip gyvai Edinburge

Pasiklausius ir apžvelgus naujausiąjį “One Life Stand“ nuo Hot Chip’ų, galima ir jų koncerte apsilankyti. Tai tik antras tikras koncertas būnant Edinburge (prieš tai – Wild Beasts) ir sunku suprasti, kokio lygio pasirodymą mačiau šeštadienį. Tačiau škotai tikrai per daug užsiiminėjo pašalinėmis veiklomis – alumi, merginimais (nors pastarasis, galbūt, sekmadieninės Valentino dienos labiau nulemtas), kalbinimais ir fotografavimais.

Akivaizdu, kad naujieji kūriniai buvo sutikti žymiai santūriau nei šlageriai “Boy from school“ ar “Overt an Over“ – pavienes rankas pakeisdavo jų gausa tik skambant jau gerai pažįstamiems praeitų albumų kūriniams. Tai, turbūt, yra normalu, kai albumas pasirodė mažiau nei prieš mėnesį, tuo labiau be stiprių hitų, nors ir fantastiškai subalansuotas ir pasimėgautinas.

Scena pasitiko skuptūra nuo albumo viršelio ant vienos iš kolonėlių – romėniška ar tai graikiška žmogaus galva. Koncertas prasidėjo taip pat kaip ir albumas – “Thieves in the Night“, “Hand me down your love“. Ir tai kiek nuvylė – dainos skambėjo taip pat kaip ir albume, o norėjosi kažko daugiau. Antram trečdaly buvo išnaudoti visi Hot Chip’ų šlageriai ir mano svajonė išgirsti “Over and Over“ gyvai išsipildė. Pabaigai dar naujojo albumo kūrinių. Bisui – dar trys, kurių vidurinysis – baladė “Slush“ – nuramino ir paleido namo.

Labai keista, kad vos įsijungus šviesoms apsauga žmones iškart stumia lauk ir akimirksiniu pradeda tvarkymąsi. Taip pat baigėsi ir Wild Beasts – mat netrukus turėjo prasidėti kita diskoteka.Nebuvo to saldaus pasimėgavimo jausmo po koncerto, kokybiška pramoga ir jokio nusivylimo. Po mėnesio – Grizzly Bear ir Beach House.

Vakar Edinburge, tam pačiam HMV Picture House kaip kad ir Hot Chip’ai pasirodė, lankėsi Vampire Weekend. Kadangi seniausiai išparduoti, nuteikė pesimistiškai. Bet vis tiek pabandžiau laimę prie durų. Ir buvau nustebintas, kaip lengva gauti bilietą, nors man pačiam dviguba kaina (£40) pasirodė per didelė ir nusprendžiau VW pagauti kuriam nors iš vasaros festivalių. Vis dėlto, labai gaila buvo, kad nesupratęs angliškos greitakalbės pražiopsojau bilietą iš paprasto žmogaus už £15 – perpardavinėtojas prišoko ir akimirksniu nupirko jį. Kaina, žinoma, iškart pavirto į £40.

Užtat pavyko naktinio Edinburgo fotosesija.