Geriausi 2014-ųjų metų albumai

Pirmąkart susiejau albumus su kalendoriniais mėnesiais. Rašydamas supratau, kad įdomiausi prisiminimai galvoje kabo visada “po ranka“. Tam tikros albumų vietos labai greitai sužadina tuos prisiminimus. Tik sąmoningai pažvelgęs atgal gali pastebėti, kad įvyko skirtingu metu. Bet koks tas metas buvo tuo metu?

Pastaruoju metu jaučiu, kad nesuprantu kažko esminio apie gyvenimą. Atrodo, prisiminimai ir yra gyvenimo džiaugsmas bei prasmė. Visada galvojau, kad sugebu juos pajausti ir įvertinti. Taip atrodė iki tada, kai supratau, jog kasdien prisimenu per mažai magiškų momentų.

Štai mano triggerių sąrašas. Toliau skaityti “Geriausi 2014-ųjų metų albumai“

Geriausi 2013-ųjų metų albumai

Praėjusiųjų metų topą ne kartą po publikavimo taisiau, todėl šiemet ėmiausi kitokios taktikos – žymiai griežtesnės atrankos ir jokių skaitinių pozicijų (tačiau prioritetinė tvarka išlieka). Pradedu nuo geriausio, pabaigoje pateiksiu papildomą kąsnį tiems, kam vis negana. Toliau skaityti “Geriausi 2013-ųjų metų albumai“

Geriausi 2012-ųjų metų albumai

Dar vieni metai baigti, dar vienas sąrašas prieš jūsų akis. Kaip ir anksčiau, sudarytas remiantis perklausų skaičiumi, vėliau padarant subjektyvius pakeitimus. Galime diskutuoti dėl metodikos, tačiau perklausų kiekis padeda nepamiršti, pavyzdžiui, koks svarbus the Shins albumas buvo vasario / kovo mėnesiais.

Pirmoji vieta nebuvo tokia aiški kaip pirmasis trejetukas. Žinau, kad po pusmečio manysiu kitaip, tačiau laikas fiksuoti ir nebedaryti pakeitimų (kad ir kaip tokių dabar norėčiau 2011-ųjų sąrašui).

Atskirai paminėti privalau Nicolas Jaar “Essential Mix”, kuris nėra albumas, bet tikrai yra geriausias metų mix’as – 2 valandos elektronikos ir klasikinės muzikos derinio, verčiančio aikčioti ir negalėti patikėti.

Pradžiai – trylika vertų paminėjimo. Toliau skaityti “Geriausi 2012-ųjų metų albumai“

Geriausi 2011-ųjų metų albumai

Metų pabaiga, reminiscencijos užvaldo mus prie vyno taurės, topų ir pašnekesių su draugais. Praūžė galybė metų “-iausiųjų“ topų ir dėkui visiems kritikams, kad jie yra, nes metų pabaigoje užtenka atsisiųsti kelis geriausius Holivudo produktus ir praignoruoti komercinį kiną visus likusius metus. Taip pat ir su vynų topu – metų pabaigoje visada vykomas užsipirkimas ir topo siaurinimas.

Muzika turi kiek kitokią metinę istoriją. Kad ir kokie riboti mano rinkimosi šaltiniai ir laisvo laiko gabalai būtų, tačiau vis tiek jaučiuosi visus metus daugmaž žinantis, kas dedasi šiame pasaulyje. Ir jaučiuosi galįs sudaryti topą bent jau šioje srityje. Tenka paapgailestauti, kad tas topas yra paveiktas klausinių darbe, o šie, žinia, negali būti tokie subtilūs ir užvaldantys klausytojo dėmesį, nes, kaip ten bebūtų, exceliui irgi reikia dėmesio. Arba aš tiesiog tampu pop berniuku.

Metų muzikinis įvykis garantuotai buvo festivalių nekaltybės praradimas Heineken Open’eryje. Tai, turbūt, nėra kažkas, kuo reikėtų girtis, bet pirmas kartas ir yra pirmas kartas. Ir jis turėjo Cut Copy su James Blake (rasim juos tope aukštai), kas yra visai daug.

Prieš patį topą – keletas albumų, kurie į jį nepapuolė, bet kuriuos reikėtų paminėti:

  • Kanye West apšilimui išleido “Good Friday Bootleg”, kurio vertingiausia dalis yra “Christian Dior Denim Flow“;
  • Lykke Li “Wounded Rhymes” – “Youh Novels“ įpėdinis, kuris buvo kiek gilesnis ir tamsesnis – turbūt dėl to ir nebuvo tiek daug klausytas;
  • Jamaica “No Problem“ – pop, klausytas darbe ir turi vertingą “Jericho“;
  • Danger Mouse & Daniele Luppi “ROME” – pabūsiu mr. obvious, bet niekaip kitaip neapibūdinsi šio albumo, kaip sinematiško ir atmosferiško. Taip, čia yra ir Jack White, ir Norah Jones, ir jiems visiems pavyksta gan neblogai;
  • DJ Quik “The Book of David” – kad neatrodytų, kad šiemet buvo tik Drake, Kanye West ir Jay-Z hip-hopo pasaulyje. Siūlau pradėti nuo “Flow for Sale“;
  • Feist “Metals” – norisi sakyti, kad kamerinis, bet ne visai. Neblogas, tačiau kažko pritrūko. Labiausiai patiko “Graveyard“;
  • Girls “Father, Son, Holy Ghost“ – puiki grupė, tačiau niekaip netampu jų fanu. Labai stiprūs ant popieriaus, tačiau vis neprisikasu iki jų širdies;
  • M83 “Hurry Up, We’re Dreaming“ – tikrai geras albumas, tačiau per vėlai jį atradau ir galbūt jau tik kitąmet pamilsiu. Bet kuriuo atveju, “Midnight City“ yra viena įsimintiniausių šių metų dainų;
  • Toro y Moi “Underneath the Pine” – vėlgi, puikus ant popieriaus, turintis gerų dainų, tačiau taip ir iki galo nepatikęs albumas.

O dabar – jo didenybė, 2011-ųjų metų topas. Rinkausi iš labiau klausytų per metus ir dariau pataisymus, kurie atrodė teisingiausi.

10. Wild Beasts “Smother”

Jau aprašytas anksčiau, žavesys neišblėso iki metų galo.

9. Bon Iver “Bon Iver, Bon Iver”

Vos perskaičius apžvalgas metų vidury ir perklausius buvo aišku, kad tai bus metų albumas “Pitchfork’e“ – neklydau.

8. Holy Ghost “Holy Ghost”

Geriausia, ką šiemet išleido DFA (ok ok, antra geriausia po paskutiniojo LCD Soundsystem koncerto).

Geriausioji, matyt, bus “It’s not Over“. Nors su albumais taip jau yra, kad juos reikia klausyti kaip vieną ilgą dainą ir, jei tas albumas tikrai geras, būsi apdovanotas dar stipriau nei vien tik hitu.

7. Jay-Z & Kanye West “Watch the Throne”

Šiedu, atrodo, būtų įdomūs patys savaime, tačiau turi dar ir puikų muzikos priedą. Pilnas cituotinų dalykų (“norėčiau, kad mano sūnus būtų respublikonas – tuomet jį mėgtų žmonės“; “Ką tai turėtų reikšti? – Nieko, tai tiesiog provokacija“).

Žemiau – albumą pristatantis “Otis“, kuris… į albumą nepateko (vėlgi, tokią prabangą  sau leisti gali tik J ir K (dviprasmybė dėl prabangos – tyčinė). Nors labiausiai įsiminė “Lift Off“.

6. Destroyer “Kaputt”

Kaip sakė albumą parodęs pažįstamas pR, “užsileidi ir tiesiog gražu“ (ar pan.). Labai taiklu. Todėl muzikinės citatos nebus. Nes tai tikrai Albumas.

5. The Drums “Portamento”

Mėgstu šią grupę, nors ir nėra ji labai vertinama, tačiau būtent taip suprantu indie rock’ą. Nieko tokio stipraus, kaip klausomiausia visų laikų daina “Let’s Go Surfing“, čia nėra, tačiau pats albumas visai vientisas ir vis dar melodingas. Linkiu trečio albumo jiems.

4. Drake “Take Care”

Drake’ą tikrai mėgstu. Dėl jo gilumo, išraiškos ir nejuntamo pop skonio. Ir labai linksma sutikti žmones, kurie trykšta lengva panieka Drake’ui vien dėl jo, pavadinkim, emo stiliaus. Konceptualiai tikrai vienas stipriausių metų albumų. Ir jautriausių.

Kaip pavyzdį galime paimti daugiasluoksnį “Take Care“ – pabandyk išvardinti visus čia prisidėjusius / panaudotus atlikėjus.

3. James Blake “James Blake”

James Blake pavogė geriausio metų koncerto titulą iš Cut Copy (taip buvau nusprendęs avansu) dėl vieno dominuojančio elemento – nuoširdumo. Tiek koncertas, tiek albumas tiesiog trykšta intymumu ir išmone. Aukščiausi balai.

2. Friendly Fires “Pala”

Apie Friendly Fires jau rašiau Vasaros klausiniuose. Galiu tik papildyti, kad jie mane papirko. Jau netgi pirmuoju albumu. Bus labai įdomu stebėti jų ateities kūrybą, nes kol kas tai – labai patraukli muzika ir, kiek teko girdėti, koncertuose taip pat gerai atliekama. Jau paskelbta, kad jie bus Roskildėje. Ir jei aš ten būsiu, tai… Pažiūrėsim.

1. Cut Copy “Zonoscope”

Tenesupyksta James Blake, bet metų albumas priklauso Cut Copy. Nors ir ne toks stiprus kaip “In Ghost Colours“, subalansuotas ir vientisas iki puikumo. Telieka vienas klausimas – kodėl jų gyvas pasirodymas nepaliko tokio didelio įspūdžio. Bet dar tikiuosi juos pamatyti. Ir, aišku, trečio nr.1 (ketvirto iš viso) metų albumo ateityje.

Klausomiausias šių metų albumas.

Klausomiausia šių metų daina (“Blink and You’ll Miss a Revolution“) – žemiau.

Ją išgirdę mane pažįstantys iškart sako, kad tai – mano stiliaus muzika. Sutinku. Tai netgi apibrėžia daugiau nei muzikinį skonį (pridedu aš). Ar bent jau norėčiau tikėti, kad taip ir yra.

Kas apibrėžė jus 2011-aisiais?

Vasaros klausiniai

Pasirausęs archyve matau paraleles tarp šios vasaros ir 2009-ųjų metų geriausiųjų – tiek Friendly Fires, tiek Wild Beasts grįžta su antraisiais albumais ir… tai padaro sėkmingai (nors tai gal ir nėra taip netikėta).

Friendly Fires – Pala

Neabejotinas vasaros garso takelis – melodingumas, jausmingumas ir šiek tiek padūsavimų. Sunku išskirti kažką įspūdingo, tačiau visas kartu albumas susiklauso puikiai ir tik po to nejučia susimąstai, iš kur tas “Hawaiian Air“ skamba galvoje. Tuomet susirandi fonotekoje ir vėl 45 minutės gerumo sielai.

Nežinau, kaip jūsų vasara, bet maniškė vis tiek tam tikrą laiko tarpą buvo prie kompiuterio ofise biure ir ką daugiau klausyti spiginant saulei pro stoglangį, jei ne “Pala“?.. Prieš du metus, pamenu, FF lygiai taip pat kūrė vasarą, vien dėl to, kad kažkas ore.lt apžvelgė jų koncertą Heineken Open’eryje. Šiemet pats ten buvau, FF ten nebuvo, ir gaila, nes jie labai aukštai mano norimųjų pamatyti sąraše. O skambėti turėtų kaip iTunes festivalyje.

Wild Beasts – Smother

Wild Beasts koncertas Edinburge taip ir liko neaprašytas, nes dar nebuvo gimęs MBŽ, tačiau rašyti, turbūt, ir nebūčiau turėjęs ką. MTV populiarintas “Hooting and Howling“ atvedė prie tikrai neblogo albumo, tačiau gyvas pasirodymas buvo visai neįspūdingas tuo atžvilgiu, kad išradingumo ten trūko labai (aranžuotės visai nebuvo pakeistos) – neišradingai sugrotas albumas su pakeista dainų tvarka. Ir nebesitikėjau daugiau iš jų išgirsti. Bet išgirdau.

Nors man labiau patinka įžanginis “Lion’s Share“. Albumas kitoks nei pirmasis, lyriškesnis ir gilesnis. Tai yra puiku ir tai verčia grįžti mintimis prie gyvo pasirodymo – ar gali būti, kad per tuos metus jie bus žymiai patobulėję, turintys dvigubai daugiau dainų ir… sugebantys sukurti įdomų pasirodymą? Tas vokalisto balsas man yra giliai taip įsirėžęs – tai buvo grupė, kurios klausiau vos atvykęs į Edinburgą. Išgirdęs iškart pamatau save, kopiantį į universiteto kalną su neperpučiama-neperlijama striuke, nes kitaip Škotijoje nelabai ir įmanoma. Nors saulės ten daug (net jei kartais tik koncertų salėse).

Bon Iver – Bon Iver

Apie Bon Iver, savo gėdai, žinau nedaug, tačiau pamatęs orgazmines albumo apžvalgas, aišku, jo paklausiau ir taip, tai yra visiškas grožis. Muzikinė pasaka, ne kitaip. Dėl to rodau tik albumo viršelį, atskiros dainos nedrįstu dėti.

Ko klausėtės jūs?

Geriausi 2010-ųjų metų albumai

Kol neįsivažiavo 2011-ųjų naujienos, reikia suskubti apžvelgti praėjusiuosius metus. Šiek tiek statistinės magijos, subjektyvių perdarymų ir galima skelbti top’ą. Bet prieš tai keli albumai, kurių nenorėjau traukti į sąrašą, bet juos būtina paminėti.

Verti atskiro žodžio:

Washed out “Life of Leisure“ – net neabejoju, kad kai tik išleis pilną albumą, išgirsim žymiai garsiau. Girl Talk – tik šiemet atrastas mash-up genijus. Nors “Feed the Animals“ buvo vienas klausomiausiųjų, šiųmetis “All Day“ yra dar geresnis. Major Lazer ir La Roux “LazerProof“ – puikus mix’as, kai atskiri atlikėjai neįtinka iki galo.

Skaičiuojam žemyn:

11. Arcade Fire “The Suburbs“

10. Charlotte Gainsbourg “IRM“

9. MGMT “Congratulations“

Galėtume pasiginčyt, ar tai labiausiai neįvertintas albumas šiemet.

8. Two Door Cinema Club “Tourist History“

Vyrukai, kurie tuoj tuoj išgarsės. Interviu Guardian čia.

7. Hot Chip “One Life Stand“

Mielas iki negalėjimo.

6. Kanye West “My Beautiful Dark Twisted Fantasy“

Nesikartosiu. Genialus.

5. Beach House “Teen Dream“

Labai labai stiprus albumas. Koncertą vis dar puikiai prisimenu su virpuliukais.

4. Robyn “Body Talk“

Neatsibostantis.

3. Daug atlikėjų “Modular Leave Them All Behind III“

Nežinau, kas gali dar geriau apibendrinti 2009-uosius (pop) indie muzikoje.

2. The Drums “Summertime“

Šiemet išleidę ir albumą, The Drums taip ir nepakilo aukščiau šio šešių dainų EP. “Let’s Go Surfing“ apskritai yra geriausia šių metų daina. Ir ne vien tik dėl visų tų prisiminimų, kuriuos sukelia išgirdus tą velnišką švilpavimą. Apie juos jau rašiau 2009-ųjų muzikos apžvalgoje.

1. Vampire Weekend “Vampire Weekend“ ir “Contra“

Žinau žinau, “Vampire Weekend“  čia neturėtų būti dėl išleidimo datos, tačiau pačius vampyrus atradau tik 2010-ais ir jie smogė man taip stipriai, kad jau beveik metams praėjus vis dar taip skauda širdį prisiminus, kaip slankiojau aplink įėjimą į jų koncertą. Prieš Kalėdas išleistas kocertinis “iTunes Session“ puikiai perteikia jų magiją, nors dar geriau – šis gyvas pasirodymas Paryžiuje (link’o nebeliko).

Kas tavo numeris vienas?

Robyn “Body Talk“ ir Rihanna “Loud“

Robyn, atrodo, rimtai nusprendė užkariauti Ameriką. Pasirodymas pakankamai ilgame ir lemtingame Gossip Girl epizode, bendras kūrinys su Snoop Dogg (“U Should Know Better“) ir apskritai kažkuo Madonnos “Confessions on a Dance Floor“ primenantis “Body Talk“ yra apie meilę, jos negavimą bei išsiskyrimą. Kiek jau tokių albumų išleista, ar ne? Kad ir naujausasis Rihannos “Loud“, bandantis klejoti tais pačiais europietiškojo electro ritmais.

“Body Talk“ grįžta į dar senesnius – europietiškojo disco – laikus. Viskas čia minimalistiška, pora dešimtmečių atgal kurta, ir estetiškai lengviau nei Rihannos albume. Dainų žodžiai iki snaigės lengvumo paprasti – “If you’re looking for love, get a heart made of steel, cause you know that love kills“. Netgi abi pop Divos atitinkamai pasirinko po vieną partnerį: Rihanna – šių metų karščiausiąjį (po Kanye, žinoma) Drake’ą, o Robyn – tarsi dešimtmečiu senesnį Snoop Dogg’ą, netikėtai puikiai skambantį šiame albume.

Ir kur Rihanna siūlo išgerti “Cheers (Drink to That)“, Robyn pakyla virš “myli – nemyli“ žaidimų ir pradeda savianalizę. Mano galva, atviriausia albumo vieta yra kartu su Röyksopp sukurtas “None of Dem“. Čia atsiveria indie klodai, mat pavartojamas esminis indie profesoriaus iš Guardian parodytas indie muzikos raktažodis – “this town“.

Next time you hear a band singing about ‘this town’, simply tell you friends that this embodiment of the local is merely an expression of the puritan and romantic philosophies integral to indie music. That should shut them up …

“I’m so bored in this town, take me away from here“ sako Robyn ir aš visiškai ja tikiu. “None of them get my sex, none of them move my intellect“ dar sako Robyn ir aš ją jaučiu. Štai ir aktualumas, štai ir genialumas, atskiriantis “Body Talk“ nuo absoliučios daugumos kada nors sukurtų albumų apie meilę.

Ir kol Rihanna mėto pieną su Drake’u, Robyn dalyvauja Blair Waldorf gimtadienyje kažkur šalimam dangoraižy, tol pop muzika ir meilė gyva.