Japonijos nuotrupos: džiazas

Kelionė, kai džiazas mano pasauly tapo mainstream.

Aukščiausią meilės džiazui išraiškos formą pamačiau bene pačią pirmą dieną, kai pataikėme į jazz kissaten. Vadovėlis sakė, kad japonai į tokias vietas susirenka klausytis muzikos ir mėgautis gėrimais (bet ne pasikalbėti).

img_0759
Vaikinai atrodė gerokai apsvaigę, nors vargiai lietė taures.

Keletą valandų anksčiau kišeninių barų kvartale pakliuvome pas džiazo gurmaną (“Jazz and Booze”), kurio milžiniška failų kolekcija organizuojama aplankuose pagal instrumentus ir egzotiškesnius stilius. Sulaužę pirminį tylos nejaukumą, su šeimininku pradėjome žaisti džiazo asociacijų dėlionę.

Vėliau džiazą ne kartą pastebėjome pardavinėjamą gatvės prekystaliuose ar skambantį prekybos pasažuose. Užvis labiausiai patikdavo užėjus pavalgyti išgirsti ne įkyrią “aš irgi” tipo muziką, o kažką švelnaus ir atpalaiduojančio – kad ir svajingąjį džiazą.