Susirašinėjimas su Donatu Sirgedu, no non-sense inžinieriumi, apie žaliasias energetiką, madą ir ateitį

“Aš inžinierius – ne optimistas, ne pesimistas. Man neįdomu visi šitie eko marazmai. Palaikau, kas realu – biomasės kūrenimą žiemą šildymui”.

Donatas diskusijose yra tikras skausmas, nes žino daug, noriai tuo dalijasi ir nepripažįsta “svarbu teigiama intencija” pobūdžio argumentų.

Kaskimės gilyn.

Intro (kas yra kas šiandienos energetikoje)

DS: Taigi taigi, geoterminę energiją atmetam – mažas intensyvumas ir pakenčiamas tik daumaž ties Taurage.

Lietuvos vėjų atlasas – tinkamumas pramoninei energetikai – iš esmės tik Pamario ruožas iki Tauragės, nes reikia bent 4 m/s (geriau penkių)

Saulės nauda – beveik niekinė.

Vienintelė su išlygomis yra bioenergetika, tai yra katilinės, kūrenamos mediena, medienos atliekomis, šiaudais, grūdais (nei pašariniai, nei maistiniai). Tokios energijos ekologiškumas irgi ne tiesioginis, tik nepriklausomybė aiški – šaltinis arti ir savas (iš esmės žemės ir miško ūkio atliekos, kurios paliekamos natūraliai suirti). Tačiau tai – ekologija su išlygomis, nes jas deginant išskiriamas CO2 ir tik todėl, kad CO2 prilyginama metano išsiskyrimui šiai biomasei pūnant (yrant), t.y. deginant biomasę išskiriamo CO2 masė maždaug atitinka metano masę biomasei natūraliai yrant.

Hibridinis automobilis yra blefas. Galima pasveikinti lietuvius – ekologiška važinėt senu tvarkingu automobiliu, nes pramonės pajėgumų jam pagaminti nebereikia. Tačiau dabar matuojama automobilio tarša, o ne suminė tarša gaminant, eksploatuojant, utilizuojant. Mažiau vartot yra ekologiškiau, bet kol gyvenimas, ekonomika matuojama BVP, tol nevartot reiškia mažėjantį rodiklį.

Eko pramonė tapo pačia didžiausia pramone, kuri, kaip ir tradicinė skatina vartojimą.

Toks pat blefas ir elektrinis automobilis. Troleibuso kaminas termofikacinėj elektrinėj Vilniuje, prie Giraitės žiedo, gariūnuose ir Elektrėnuose. Antra, dėl perdavimo linijų, transformatorių ir nuostolių juose troleibuso naudingumas tikrai nėra 100 proc. – pagal skaičiavimus dažnai prilygsta autobusui, tik esminis skirtumas – jis iškelia taršą iš miesto.

Jei žalieji nebūtų sustabdę Kruonio HAE statybos – turėtume akumuliatorių piko metui su visais 10 generatorių. Jei būtų nesipriešinę IAE 3 bloko statybai – jis dabar veiktų. Tokios sistemos uždarius pirmą nesaugų ir išjungus antrą užtektų, ypač tai, kad naktinė energija ne šiaip pigi (ja galima visas gatves apšviest) – jos paprasčiausiai nėra kur dėt, o kadangi elektrinių negali stabdyt ON/OFF vienu paspaudimu, o tai užtrunka, tai naktį iš esmės jos sukasi tuščiai – teršia ir gamina energiją, kurios nereikia niekam.

Ateitis (kur ir kaip mes turėtume atsidurti)

mbž: Donatai, man atrodo, neįvertini vieno aspekto – inovacijų ir mokslo pažangos. Taip, norėtųsi žymiai efektyvesnių vėjo ir saulės įrengimų, tačiau tai (tikėkimės) įvyks ateityje. Ir dabar visas pastangas, neefektyvius sprendimus nurašyti eko madai, man atrodo, yra netikslu, nes tai vienintelis būdas eksperimentuoti, o ne kišti pinigus į šiandienos technologijas.

Arginta nėra visai tikslus pavyzdys pramoninėms vėjo ir saulės jėgainėms, bet tai, kad jie pasistatė keliolika (iš tikro 35) skirtingų įrenginių ir prisidės prie įvertinimo, kas geriausiai tinka Lietuvai, manau, yra puiku ir turėtų būti skatinama.

Sukišus būsimus atominės milijardus į atsinaujinančių išteklių tobulinimą, manau, gautume rezultatą, kuriuo būtų patenkinti ir žalieji, ir praktikuojantys inžinieriai (mirkt mirkt).

Dar dėl atominės: man atrodo, geras palyginimas būtų, jei ateitų draugas ir sakytų: “Gal gali palaikyti bombą pas save namie, mokėsiu tau po kelis litus per mėnesį. Praktiškai nėra šansų, kad ji sprogs, bet jei sprogs, tai neliks nieko aplinkui”. Ar verta dėl naudos (kurios dydis tikrai nėra aiškus) rizikuoti viskuo, ką turi? Man atrodo, neverta.

DS: Saulės energetika, vėjo energetika – tai kas stumiama į Lietuvą masiškai yra būtent atgyvenos (ačiū neturtingumui, kad mažai remiama šiuo metu) t.y. būtent pasenusios technologijos – čia ir bėda. Mažas naudingumas už kurį sumokama tik pagal pavadinimus, bet ne pagal technologijų vertę.

Atominė energetika pati savaime nėra joks blogis, kaip ir kiti energijos gavimo būdai nėra panacėja. Paprasčiausiai bet koks energijos gaminimo būdas turės poveikį aplinkai, kokį – sunku pasakyti, bet kitaip nebuvo nėra ir nebus. Akcija lygi reakcijai, taigi, imant plačiau kyla tik klausimas, kaip skirstysis.

Apie atominę buvo mano komentaras, kad galėjo būti kitaip – lyg nesakiau, kad už dabartinės statybą, nes elementariai manau, kad kai pastatys – bus per vėlu, kad ji būtų naudinga. Ir beveik neabejoju, kad bus pastatyta – sunku atremti JAV projektų įgyvendinimo praktiką ir pigius Japonijos pinigus (GE – Hitachi).

Viena reiktų pamiršti, kad ekologiška, bio – vadinasi pigesnė energija. Pigios energijos amžius praeityje ir bus tik brangiau – ypač todėl, kad bendrai ieškoma sprendimo tinkančio viskam – nenulipant nuo mąstymo, kad reikia kažkuo pakeist naftą.

Mano požiūriu – ekologiška, saugu, racionalu bus tuomet, kai susitiksim penkiese ir kiekvienas turėsim, pvz. auto varomą skirtingos energijos, namą šildomą skirtingais būdais, t.y. jokio vieno sprendimo viskam, tada tikiu, kad būtų galima išlaikyti balansą nesipykstant su gamta – t.y. teršiant, kenkiant gerokai mažiau.

mbž: Gal turi pavyzdžių, kas nėra atgyvenusios technologijos? Ir nelabai supratau, ką turi omeny sakydamas, kad nenorima pakeisti naftą? Juk visos tos technologijos ir turėtų tą padaryti. Neturiu skaičiavimų, bet manyčiau, kad Lietuvą būtų įmanoma paversti naftos nenaudojančia valstybe (kažkur tą girdėjau).

DS: Pirma potenciali tapti naftos nenaudojančia (dėl gero balanso) yra Švedija – santykinai mažas gyventojų skaičius ir daug gamtinių resursų, vien, pvz., miškų, mažai žalos darančiai HE statybai, nes dideli nuolydžiai kalnuose ir praktiškai be užliejamų žemės plotų.

Tokios jėgainės, elementai, kurių atsisako, pvz., Danija, Vokietija, Prancūzija, bet pas mus pateikiama kaip naujovė. Kiniškos, Indiškos vėjo jėgainės, kurios turi prasmę tik naudojimui savom reikmėm ir tai kaip pagalbinės, yra, beje, remiamos – paskutinis valstybės atsisakymas remti buvo užtildytas, o realiai tie pinigai yra vėjais, bet ne elektra paleisti.

Didžioji dalis tos masės yra būtent tai. Antra – baterijų efektyvumas, saulės element naudingumas pasiekiamas naudojant brangius metalus (elementariai jau nekalbant apie Litį), kurie beveik visi yra išgaunami Kinijoje, kurių resursai riboti, o pati kasybos pramonė labai teršia gamtą.

Vėjas, kaip ir saulė negeneruoja nuolatinio srauto, vadinasi reikalinga visa infrastruktūra svyravimų tinkle išlyginimui, paprastai tai yra šiluminės elektrinės, nes jas lengviau paleisti ir stabdyti pagal poreikį, tačiau būtent paleidžiant ir stabdant yra didžiausios kenksmingų medžiagų emisijos, tas pats galioja AE, tas pats automobiliui. Problema net ne tas ar gali pagamint propelerį vėjo jėgainei, saulės elementą, o kaip visa tai valdyti.

Grįžtam prie kaupimo, t.y. akumuliatorių, kur padėti energiją saugojimui, kai jos per daug ir kaip ją grąžint, kai jos per mažai. Pvz. danai kurdami visą naują infrastruktūrą galvoja apie tai, kaip išnaudot net elkromobilių baterijas tuo metu, kai savininkui nereikia juo naudotis, t.y. iš esmės energija saugoma, danai galvoja apie aktvyvios energetikos namus. Visa tai būtų integruota į bendrą sistemą- tokia infrastruktūra leistų negaminti arba gaminti gerokai mažiau perteklinės energijos, vien jau tai būtų žingsnis į priekį saugant resursus. To Lietuvoje ir pasigendu, kad nekalbama apie darnią plėtrą, o kalbama apie pavienius dalykus vėjo jėgainės, saulės jėgainės, hidro jėgainės, bet nieko apie tai, kaip visa tai veiks kartu – jei viskas darniai sujungta būtų, tai neliktų ir argumentų už atominę elektrinę – dabar gi tinklas paruoštas atominei, nes jis tiesiog taip ir buvo statytas.

Dėl technologijų – manau, perspektyvios didelės (parkai) saulės jegainės (nebūtinai elementai, nes jie turi savas problemas – pvz., nepanaudota saulės šviesa (efektyvumas esant tinkamam kampui geriausiu atveju 25 proc.) sugeriama ir virsta šiluma – dabar galvojama kaip nepanaudotą grąžinti (natūraliai atgal atspindėti), taigi – saulės jėgainės, kur yra saulės – Afrikos Šiaurė (Sachara), Arabų Emyratai (dykumos), Europoje beveik tik Ispanija. Beje, ispanai tikrai turi įdomių sprendimų, kaip panaudoti šilumą, o ne šviesą – bokštinės saulės jėgainės.

O dėl elektrinių automobilių – pvz., Leaf elektromobilio tarša yra kaip automobilio naudojančio 3 l. įprastinių degalų (ne suminė gamybos, o iš energijos gamybos jo akumuliatoriams pakrauti), o įvertinant tai, kad, pvz., VW Lupo jau seniai turi tokias sąnaudas, nors jo gamybai reikia gerokai mažiau žaliavų. Gal vis gi hibridai su super kondensatoriais (pigiau pagaminti nei akumuliatorių, bet sunkiau valdyti išlaikymą) yra ta ateitis. Elektromobiliui jau nepasisekė prieš šimtą metų, kodėl turėtų būti kitaip dabar?

Nenusiteik taip, kad aš prieštarauju ekologijai, rūpinimuisi aplinka ar man nerūpi – labai rūpi, tik netikiu marketinginiais teiginiais, o įdomiau, kas už to, kokios technologijos, kokia gamyba.

Todėl, pvz., toj pat Švedijoj senas automobilis yra gerai, todėl kad jis seniai pagamintas. Jei jis tvarkingas, skaičiuojant CO2 išmetimą gautume jį didesnį nei naujo automobilio. Tačiau CO2 būtų išskirta gerokai daugiau gaminant naują, kad ir hibridinį. Psichologinis faktorius – statistiškai su nauju auto važiuojama daugiau, nei su senu.

Geriausia ekologijos pavyzdys, turbūt, seras Paul McCartney – kai savo ekologišką hibridinį Lexus atsiskraidino lėktuvu – lėktuvo išmestas CO2 skraidinant jį nekantraujančiam ekologiškai važinėt yra gerokai didesnis nei kad būtų buvęs išmestas važinėjant paprastu Rolls’u pagamintu ten pat Britanijoj. Tai ir vadinu eko manija – tiesiog gražus viršelis ir tiek.

Žodžiu, kai pristatydami žalias technologijas skaičiuos bendrą proceso taršą, bent nuo žaliavų gavimo – tada galėsiu tikėt, tačiau kuomet pateikiamas lokalios taršos skaičius – čia marketingas. Tuomet geriau nepirkt akcijos “moki už vieną – gauni tris” daikto, jei tau reikalingas tik vienas – gerokai apčiuopiamesnis teigiamas rezultatas.

mbž: Nemanau (ir tu, turbūt, nemanai), kad tas laikas, kurį dabar gaištame su prastokomis technologijomis nėra visiškai veltui. Kažkaip juk vis tiek reikia išbandyti tikrovėje laboratorijų produktus. Ir dar vienas dalykas – jei lauksime tų puikių technologijų, tai jų niekad ir neįsidiegsime, nes kai jos pasieks parduotuves, bus jau pranešta apie kažką nauja, kas bus dar geriau, ir taip pasaka be galo.

Noriu pasakyti, kad vis tiek reikia judinti tas technologijas pažingsniui. Valstijose mėgstama rodyti pirštais į Solyndra, kad atseit valstybė sukišo pinigus į ją, o ji paėmė užsilenkė, nes ne tą technologiją vystė. Bet realiai, kažkas ją turėjo pavystyt, kad sužinoti, jog ji neveikia. Tad greičiausiai proveržis bus atsitiktinis ir netikėtas, bet, kad jis įvyktų reikia užsiiminėti daugybe veiklų, kurios istoriškai atrodys bevertės (bet ne tokios ir bevertės).

Ir visada gerai turėti žmonių, kurie perka Priusus, nes pirks ir tą kitą technologiją X. Ekomada bent jau įvedė tokią sąvoką kaip ekologija į žodyną. dabar laikas ekologijai 2.0.

DS: Tiesiog mėgstu safe side, pažiūri kaip veikia ir tada gali pasakyti už ar prieš – ne apie tai, kad laukti – tai tas pats kaip laukti milijono ir neit į darbą, nes nesąmonė ir neapsimoka. Tik, dažnu atveju, jei neveikia – racionalu atsisakyt iškart. Skaudu, gaila, bet tą pripažįstant atsiranda galimybė plėtot kažką nauja, nepripažįstant – dar daugiau švaistoma jėgų tam, kas neveikia.

Kelios dienos po šio susirašinėjimo gavau Donato nuorodą į “The Venus Project”.

Reklama

1 mintis apie “Susirašinėjimas su Donatu Sirgedu, no non-sense inžinieriumi, apie žaliasias energetiką, madą ir ateitį

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s