Kooperatyvai – vienintelis būdas teisingai atlyginti darbą?

Pastarojo meto mintys sukasi apie kooperatyvus – visiškai neįprastą tiek mūsuose, tiek pasaulyje verslo modelį, tačiau puikią atsvarą tradiciniams ABui ir UABui. O kam ta atsvara? Nes pastaruoju metu pradėjo atrodyti, jog akcininkų ir dabuotojų interesai prieštarauja vieni kitiems, nors, atrodo, sėdima viename laive.

Kooperatyvai skiriasi tuo, kad suteikia teisę darbuotojams tiek (a) gauti dalį pelno, tiek (b) aktyviai dalyvauti įmonės valdyme. Tačiau tai vis tiek juridinis, nors ir žymiai tobulesnis, asmuo. Žinoma, tokios veiklos formos vertinimas priklauso nuo požiūrio – manasis toks, kad pagrindinę vertę kuria darbuotojai, be jų verslas yra neįmanomas. Net jei pradinę idėją ir pinigus suteikė vienas ar keletas žmonių, ilgainiui verslui plečiantis tas pradinis impulsas netenka įtakos ir nematau jokių gerų argumentų, kodėl 1000-io žmonių gamykloje sukurtas pelnas pereitų į dešimtmečio senumo įkūrėjų (ir vien tik į jų) sąskaitas.

Neteigiu, jog verslo įkūrėjas, didžiojo pradinio kapitalo įnešėjas (jei toks yra) turėtų būti atlyginamas taip pat kaip ką tik į darbą priimtas žemiausios grandies darbuotojas. Tačiau dabartinė praraja tarp akcininkų ir paprastųjų, dirbančiųjų “už minimumą“, tiesiog prašosi teisingesnio sprendimo.

Pirmasis pavyzdys, išnyrantis prieš akis išgirdus tą saldų žodį “kooperatyvas“, yra britiškasis “John Lewis“ – viena didžiausių tos šalies įmonių, sėkmingai auganti net ir nuosmukio laikais. Kiekvienas darbuotojas čia yra partneris ir turi teisę į uždirbtą pelną – kasmet gauna papildomą reikšmingą sumą, apskaičiuotą pagal bendrą metinį atlyginimą. Praėjusiais finansiniai metais tai buvo 15%. Intervuoti darbuotojai kalbėjo apie ženklius savo namų atnaujinimus ir kitą labiau nei apčiuopiamą naudą, kurią galės gauti su tokia užsidirbta metine premija.

Kitas aspektas – darbuotojai patys (parduotuvės lygmeniu) sprendžia einamuosius reikalus – pavyzdžiui, dirbti per Kalėdas ar ne. Jei darbuotojai susitaria, kad nedirbs, galima sakyti, susimažina ir savo premiją metų gale. Įprastas konfliktas tarp parduotuvės savininkų ar direktorių, kurių atlyginimas priklauso pardavimų, ir darbininkų nekyla dėl paprastos priežasties – patys darbuotojai ir yra akcininkai.

Toks kooperatyvo paveikslas atrodo idealistiškai, tačiau apsilankęs jų Waitrose maisto parduotuvėje negali nepajusti skirtumo. Žinoma, problemų turi ir jie, tačiau, mano galva, tai jau ne tiek įmonės struktūros problema.

Dar vienas aspektas – darbuotojų motyvacija. Nežinau, kaip yra iš tikrųjų, tačiau darbuotojų kaita turėtų būti žymiai mažesnė kooperatyvuose (jei kada rašysiu magistro darbą, jis bus apie tai). Darbuotojas, atėjęs į darbo vietą, žinotų, kad dalis jos priklauso ir jam, kiekvienas maloniai aptarnauto kliento papildomai išleistas pinigas tam tikra dalimi sugrįš jam pačiam metų gale. Ar lengva būtų palikti tokią darbo vietą, ieškoti geresnių sprendimų su kolegomis ir pan.?

O kaip yra Lietuvoje? Vienintelis man žinomas kooperatyvas yra Aibė, besiverčiantis mažmenine prekyba. Tačiau nieko daugiau apie juos nežinau, o jų internetinis puslapis nekelia pasitikėjimo, nors ir didingai vadinasi “Lietuvos kooperatyvų sajungos“ puslapiu. Gal ką nors daugiau žinote jūs?

Ir apskritai, ar kooperatyvai yra geriausias sprendimas kapitalistinėje santvarkoje? Ar Lietuvoje yra daugiau sėkmingai veikiančių kooperatyvų? Kodėl jų tiek mažai?

Reklama

1 mintis apie “Kooperatyvai – vienintelis būdas teisingai atlyginti darbą?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s