Rudeninis grojaraštis: Two Door Cinema Club, Deerhunter, Twin Shadow

Atgal prie ištakų – klausomiausi trys pastarojo meto albumai ir siurprizas.

Two Door Cinema Club “Tourist History

81iSM6Nk0EL._SL1469_

Šie vaikinai sugrąžino tikėjimą lengva muzika – senokai turėjau albumą taip dažnai sukamą nenutrūkstamai. Praktiškai, kai nustojau pirkti CD, dingo ir tas noras (kažkiek ir priverstinis kartais, kad sumokėti pinigai būti pateisinti) atsimėgauti darbu iki galo, iki kol pasidaro bloga. Dėl to kaltinu pastarojo pusmečio įprotį gūglinti “artistas albumas mediafire” ar pan. Ypač viską pakeitė atrastas NewAlbumReleases RSS srautas – nebereikia netgi ir ieškoti, viską gauni dar prieš oficialiai pasirodant. Arba sužinai (sužinodavau) atėjęs į Urban Outfitters.

Šiaurės airiai TDCC su savuoju “Tourist History” sugebėjo pasiūlyti labai skanų estetiškai darbą. Jis nėra tiek intelektualus, kad negalėtum klausytis fone (turbūt dėl to ir Pitchfork neturi apžvelgęs), bet vis tiek tai toks teigiamas, energingas ir švelnus indie pop’sas, kad tiesiog lieki pakerėtas melodijų ir nori dar ir dar. “And she spoke words that would melt in your hands” nepretenduoja į metų muzikinę frazę, bet, kaip jau ir supratot, yra labai miela. Ir skatina mėgautis darkart.

Masalas estetinei skonio pusei, vualia.

Deerhunter “Halcyon Digest

Halcyon_Digest_-_(Front_Cover).png

Žinoma, po saldumo norisi kartumo, t.y. intelektualumo ir prieiname naujausiąjį Deerhunter darbą “Halcyon Digest”. Deerhunter žinau kaip labai vertinamą, bet niekada mano taip ir neįvertintą grupę, su kuria labiausiai susipažinau iš jų blogo atsisiųsdamas Animal Collective narių mixus. Tai reiškia tik viena – su Deerhunter nesusipažinau visiškai.

Kadangi taktika pasikeitė ir dabar stengiuosi perklausyti ir suteikti šansą daug didesnei grupei atlikėjų nei kad ankstesniais CD pirkimo laikais, Deerhunter irgi pateko į grojaraštį ir… pasiliko. Iškart turiu atsiprašyti, kad dar iki galo tikrai neperpratau apie ką šis albumas, tad turiu tik bendrą pastebėjimą, kad mano nuostabai tai labai patraukli muzika ir iš estetinės pusės, labiausiai kreipianti asociacijas į bitlus amžinuosius. Komplimentas, ar ne?

Vėlgi, melodingumas, tik šįkart su toliais ir nukrypimais pamąstymams (netelpančiais į pora jutūbų). Norisi grįžti antrai minčiai. Bet gal tik po grįžimo prie TDCC šėliojimo.

Twin Shadow “Forget

Apie Twin Shadow išvis nieko nežinojau ir atsisiunčiau tik dėl to, kad Pitchfork pridėjo “Best new music” ženkliuką prie albumo apžvalgos. O albumas ėmė ir nustebino. Nenustebinsiu pasakydamas, kad ir čia labai stipri melodinė pusė (kodėl man jos visuomet taip reikia?). Albumas labiausiai dvelkia nostalgija, kurią tik dar labiau paryškinai sample’ai, atkeliavę iš poros dešimtmečių praeities. Ir toji sintezė labai labai gražiai susipina su vyrišku vokalu ir vėlgi kažką labai primena, tik nežinau ką.

Jutūbas tik vienas ir gyvas, nes albumas vientisas ir tikrai neperteikiamas ištraukomis. Labai tinka pasvajoti. O į pabaigą išvirsta ir į kažką rimtesnio, kiek tamsesnio. Bet mintimis aš ir vėl prie TDCC.

Vietoj Post Scriptum prašom paklausyti šio ritmo ir garantuoju, kad neišmesit jo iš galvos visą dieną.

Bet dienos pabaigoje vis tiek norėsit Two Door Cinema Club!

Reklama

10 minčių apie “Rudeninis grojaraštis: Two Door Cinema Club, Deerhunter, Twin Shadow

  1. man tai Two Door Cinema Club biški pretentious ir kažkaip dar truputi skamba kaip nevykusi Born Ruffians kopija, arba tiksliau, gal man primena kažką į tą pusę, o ten viršūnėj turiu pasistatęs pastaruosius.
    Twin Shadow manau gali išaugt į kūl grupę, o Deerhunter tai visai gerai susiklausė albumas, nesitikėjau kad pasiseks jiem, bet pacheckink senesnius, kur kas stipriau ten, sakyčiau.
    ir haha, visiškai teisus dėl Cassius, labai catchy gabalas, ačiū!

  2. na ir operatyvumas! pabandysiu ir Deerhunter senesnius, ir Born Ruffians (“Warp” kodinis raktažodis čia, ar ne?), nors va pirmas pasitaikęs jutūbas juos rodo daug rimčiau nusiteikusius nei TDCC. o dar labiau pastarieji abu (bent jau man) į Vampire Weekend sueina.
    taip jau būna pradėjus dirbt, kad tik sekmadienio vakare atsigauni, o ryt vėl į darbą. ir pradedi lengvesnės muzikos norėt tiems vakarams iki sekmadienio.

  3. nu, nežinau ką turi omeny ‘rimčiau nusiteikę’, jie gal dramatiškesni ir, nežinau, neišmanau perdaug TDDC, bet turbūt struktūriškai biški suktesni; bet kartu jie vistiek labai šviesūs, teigiami, energingi, etc. va, man patinka šitas įrašas, haha: http://www.youtube.com/watch?v=m90Z0pejrbQ
    o dėl operatyvumo tai, man gyvai atkeliauja RSS update’ai, creepy, i know ._.

    1. pats balsas labai primena Elbow (jei atmintis neišdykauja). tavo asociacijos taiklios, bet nuostabu, kaip ir tuo pačiu metu netaiklios – kažką turi savito 😉

  4. Puikūs pasirinkimai, Two Doors Cinema Club pamenu dar girdėjau pernai latvijoj positive, buvo visiškai studentai nukišti kažkokiu lėvu laiku ir visiškai įspūdžio didelio nepaliko, o albumas jų tikrai šaunus, dar ir recenziją rašiau kažkada http://www.ore.lt/article.php?action=get&id=1020434 . O DeerHunter tai buvo pats puikiausias šių metų albumas, turbūt tokiu ir išliks ir kiek bandžiau senesnių, tai visi man atrodo prastesni už Halcyon.., kuris tiesiog stebuklingas, ypač “He Would Have Laughed”.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s