Vasaros atostogų skaitiniai – apžvalga

Ką veikiau visą vasarą? Knygas skaičiau. Taip ir sakau visiems. Keturi mėnesiai atostogų – tikrai per daug, ypač kai žinai, kad pabaigoje lauks darbo pradžia. Ji jau rytoj.

Kadangi tik ką pabaigiau paskutinįjį puslapį, noriu dabar pats sau apsibendrinti šios vasaros skaitinius. Ir padiskutuoti, jei atsiras norinčių, apie kažkurią iš jų. Kitų atostogų, nežinia kada ateisiančių, sąrašas jau irgi turimas minty.

Iš pradžių – romanai, vėliau – labiau mokslinė tematika.

  • William Faulkner “Triukšmas ir įniršis”. Klasika, šedevras. Istorija apie tris brolius, kiekvieno jų žvilgsniais. Pirmi du skyriai – visiškas pasąmonės srautas. Neįtikėtina, kaip įtraukia ir užburia.
  • Kristina Sabaliauskaitė “Silva Rerum”. Barokinė Lietuva, šiuolaikiniai įvykiai – viskas čia suplakta. Vienas malonumas. Rekomenduočiau bet kam, kaip ir aš atsitiktinai beskaitančiam lietuvių autorius.
  • F. Scott Fitzgerald’as “Didysis Getsbis”. Pakartotinis skaitymas, mėgstamiausias rašytojas (vienas iš dviejų).
  • G. G. Markesas “Šimtas metų vienatvės”. Legendomis apipintas, mamos įsiūlytas romanas. Sakykim, dar per jaunas jį suprasti esu. Jei ten išvis yra kas nors amžinai aktualaus. Suprask, nepatiko.
  • M. Bulgakovas “Meistras ir Margarita”. Stipriai rekomenduotas, lūkesčiai pateisinti.
  • Andrea Camilleri “Vandens forma”, “Terakotinis šuo“. Didžiausias vasaros atradimas. Noriu perskaityt visus jo detektyvus, kurie (kodėl?) tokie trumpi. Tobulai atkurta Sicilijos kasdienybė, tarp nuolatinių mafijos ir politikos klegesių atrandanti džiaugsmą pokalbiuose ir maiste.
  • Stendalis “Parmos vienuolynas”. Tik dėl New Yorker rekomendacjos skaityta, pasirodo irgi klasikinė. TIek įvykių vienoj knygoj dar nemačiau, tuo atžvilgiu tikrai kad epinis kūrinys. Skaitymo malonumas labai didelis.
  • Kristupas Sabolius “Bloga knyga”. Pravdos redaktorius, bet ir filosofijos dėstytojas. Knyga sunkiai tempia, Pravdos čia žymiai daugiau nei filosofijos, bet kažkuo patraukia. Matyt, šyza.
  • Richard Bach “Tiltas per amžinybę”. Dovana. Dovanų negaliu neskaityti. Nebuvo taip blogai, kaip tikėjausi, bet vis tiek per tiesmuka, banalu. Nors meilės ištroškusiai širdžiai turėtų tikti ir taip.

  • Thaler & Sunstein “Nudge”. Elgsenos ekonomika visame savo gražume. Pasaulio tobulinimas ne tempiant prie kažkokio idealo, bet pritaikant prie klystančio (žinoma, ir žavaus) žmogaus.
  • Nicholas Nassim Taleb “Fooled by Randomness: The Hidden Role of Chance in Life and in the Markets”. Amžinai pakeitė požiūrį į statistiką, biržas, šiaip gyvenimo kliurkas ir  visažinius. Sveiko skepticizmo vadovėlis. “Black Swan” pasilieku kitai vasarai.
  • W. Willet “Eat, Drink and be Healthy: The Harvard Medical School Guide to Healthy Eating”. Tik moksliniais tyrimais paremta, ‘no non-sense’ tipo knyga apie maitinimąsi. Valgyti labiausiai pilno grūdo augalėlius, dažoves, vaisius, riešutus. Jokių blogųjų riebybių ir bulvių. O labiausiai – neleisti augti svoriui.
  • David Hume “Traktatas apie žmogaus prigimtį”. Turbūt, pora mėnesių užtrukau, kol perskaičiau. Didžiausio britų filosofo (škoto) kūrinys, kurį jis parašė juokingai jaunas (26-erių). Nežinau, kiek naudinga praktikoje, bet smegenis ištaršydavo kaip turi būti.
  • A. Bumblauskas “Senosios Lietuvos istorija 1009–1795”. Pabaigus ekonomiką, užsinori ir žmogų studijuoti. Iš čia ir filosofijos, istorijos poreikis. Labiausiai įkvėpta kelionės po Šiaurės Lenkiją. Puiki postmoderni Lietuvos istorija, žvelgiant per civilizacijų prizmę, t.y. kaip Lietuva atrodė tarp kitų to meto dalyvių. Norėčiau, kad mokykloj taip būtų buvę dėstoma. Beje, nuostabu kiek daug sugebėjau pamiršti per tuos ketverius nuo mokyklos baigimo metus.
  • J.C. Smuts “Holism and Evolution”. Ir štai paskutiniojo atostogų puslapio knyga. Holizmas – tarp mokslo ir filosofijos. Puikus skaitinys, nors ir sudėtingas kaip Hume’as. Pasaulis nagrinėjamas kaip visumų (wholes) rinkinys. Straipsnis, trumpenis nei knyga, čia.

Kiek sutapo mūsų skaitiniai?

Reklama

2 mintys apie “Vasaros atostogų skaitiniai – apžvalga

  1. haha, nu kaip įdomu, “Šimtas metų vienatvės” viena iš ‘nevahr forget’ knygų įaugusių į kraują ir galvą, o skaičiau ją gal kokių 17-kos. gal tu jau kaip tik ‘persenas’? .)
    tuo tarpu “Meistras ir Margarita” man kaip tik buvo not deep enough, gal čia jau aš per jaunas [via mokykla] buvau? dunno, man visa knyga pasirodė tiesiog kruopščiai suplanuotas ir sudeliotas ‘planas’, 0 sukeltų emocijų, turbūt. aš matyt moteris.

  2. tavo įspūdžiai tiksliai atkartoja mano mamos ir visai nesutampa su mano – tokiais momentais visuomet prisimenu savo vis dar neatsakytą klausimą: kas nulemia tuos įspūdžius? estetinis malonumas ar intelektas? turbūt, derinys. bet vėlgi tai niekur nenuveda 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s