Kodėl degalinių priešinimasis biokuro prievolei – trumparegis?

Įstatymu numatomas degalų gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas maišant daugiau biopriedų kilstelės kainas, prognozuoja pardavėjai. Jie taip pat mano, kad planuojama prievolė pardavinėti itin ekologiškus, tačiau realiai Lietuvoje paklausos neturinčius degalus guls ant visų vartotojų pečių. VZ.LT

Labai gaila, kad negaliu perskaityti viso straipsnio, bet bandysiu pasitikėti apibendrinimu ir pakomentuosiu.

Kodėl gerai, kad ekologiškų degalų kaina kris ant visų vartotojų? Visi ir turės iniciatyvą pereiti prie ekologiško kuro. Dar daugiau: “ėdrių“ mašinų savininkai tokia iniciatyvą turės didesnę, nes absoliutus papildomai sumokamas kiekis bus didesnis būtent jiems, net jei procentaliai tai paveiks visus vienodai.

Kitas dalykas – planuojama prievolė yra vienintelis būdas sukurti naują ekologiško kuro rinką ir valstybė privalo čia įsikišti. Degalinių pardavėjai, žinoma, kad priešinasi, nes tai tik didins jų kaštus, o pajamų – nelabai. Bet tai tiesa tik trumpajame laikotarpyje. Įgalindama šią prievolę vyriausybė aiškiai parodo, kam teikiamas prioritetas (transporto ekologizavimui), tad ateity reikėtų tikėtis tolimesnių rinkos kūrimo paskatų. Todėl degalinės užuot priešinusios, bandžiusios sugraudinti kenčiančio vartotojo įvaizdžiu, geriau pasirūpina atitinkamomis investicijomis, nes prievolės tą daryti tik didės.

Dar daugiau: tai puiki proga sudaryti partnerystes, nes esu tikras, kad mašinų gamintojų, naudojančių tokį kurą, yra vienetai. Todėl pirmoji deagalinė, sukūrusi patrauklų tinklą, galėtų tikėtis išskirtinio dėmesio ir iš automobilių gamintojų (pardavėjų). Ir įsivaizduok, kad ilguoju laikotarpiu toks skatinimas tik didės iš vyriausybės, tad laimės pirmasis grečiausiai įsisavinęs būsimus pokyčius.

Dar daugiau: būdamas brangesnis ekologiškas kuras tuo pačiu reiškia ir didesnes (absoliučias) maržas pačioms degalinėms. Juk vartotojui našta didės, vadinasi degalinės jos neprisiims.

Du primityvūs pavyzdžiai:

Procentaliai vienodai padidėja tiek kaštai, tiek pelnas...
...tačiau absoliutus pelno pokytis vis tiek yra teigiamas

Degalinėms netgi naudingiau kuo labiau išplėtoti brangesniojo kuro pardavimus, nes nors procentaliai uždirbs ir tiek pat, absoliučia išraiška pelnas didės ir, pavyzdžiui, akcininkams leis nusipirkti daugiau pabrangusio kuro ne tiek neįtakotų prekių, pavyzdžiui, ekonomikos vadovėlių.

Pamenu, prisidėjęs prie vieno iš pirmųjų biokuro SAAB pardavimų, sulaukiau gražaus padėkos laiško iš pirkėjo. Tuo metu Vilniuje buvo vienintelė tinkama degalinė Kareivių gatvėje. Degalinėms nebuvo automobilių, automobiliams – degalinių. Rinkos klaida, kurią ir bandoma taisyti. Pavieniai entuziastai neįkvėps visuomeninių pokyčių, nors tai nė kiek nemenkina jų entuziazmo.

Kiek ekologiškas biokuras – atskira tema.

Reklama

9 mintys apie “Kodėl degalinių priešinimasis biokuro prievolei – trumparegis?

  1. Visiškai sutinku. Apskritai, visa diskusija šiuo klausimu LT nepaprastai trumparegė (ir straipsnio pavadinimas “ekologija kainuoja“ labai simptomiškas).

    Yra akivaizdūs faktai, kad į degalų kainą nėra įtraukiamos ‘externalities’ – ekologiniai, visuomeniniai ir kiti kaštai. Niekas LT nekalba apie klimato kaitos pasekmes (džiugu, dar nelabai ką patyrėme), žmonių, sergančių dėl miesto oro užterštumo gydymo išlaidas, energetinę priklausomyę ir šimtus milijonų išleidžiamų naftos gamintojams užsienyje.

    Kai visos Vakarų šalys skuba naudotis visa “green“ revoliucija atnaujindami savo miestus ir bendruomenes, mes vis dar sovietinį mentalitetą palaikome (pripratę prie dyzelio grioviuose).

    Beje, man rodos ten kalbama tik apie biopriedus – tai kuras toliau tiks visiems automobiliems, jei neklystu.

  2. Kaip priedas tavo nagrinėtai Lietuvos inovacijų strategijai galėtų būti parengta ir Lietuvos ekologizacijos strategija.

    Manau, kad tame straipsnyje kalbama ir apie priedus (“maišant daugiau biopriedų“), ir apie tikrąjį biokurą, tikriausiai E-85 (itin ekologiškus (…) degalus).

    Jei biokuras iš šiukšlių ir medienos atliekų būtų daromas, dar labiau pritarčiau. Bet kuomet dabar maistinių pasėlių (to pasekoje, augančių maisto kainų) sąskaita, labai sunku pritarti biokurui. Bet, kaip ir sakiau, tai jau atskira tema.

  3. Tai ką tu vadini rinka tai rinkos prievartavimas. Visos panašios nuostatos tik kraipo rinką. Pavyzdys su maržom irgi biški pro šalį: galbūt skaičiujant kuro vienetui ir nevertinant reikalingų įnvesticijų Jūs esate teisus, bet įvertinant papildomas investicijas… labai gali būti kad realus pelnas bus neigiamas.

    Mano nuomone visa šita prievolė dar vienas mūsų politikų neišmanymo demonstravimas ir tiek. Naudą gaus tik biokurą gaminančios kontoros.. o už viską sumokės kaip visada – niekuo dėti vartotojai.

  4. Nesutinku. Šioje srityje tikrai neverta kalbėti apie kažkokią laisvą rinką – visos ekologinės ir socialinės problemos įrodo, kad rinka neveikia (ignoruoja sukuriamą neigiamą poveikį). Negana to, dešimtmečiais konvencinė energija rinkosi subsidijas ir kitokią valstybės paramą, todėl tiesiog ignoruojant tai toliau “žaidimo aikštelės“ neišlyginsime.

  5. Juk dėl papildomų investicijų ir išauga kuro kaina. Degalinės pačios netgi neinvestuoja, tiesiog naudoja brangesnį biokurą, į kurį jau anksčiau kažkas investavo. Būtent dėl didesnės biokuro dalies (ir jo kainos) degaluose jų kaina ir išauga, o ne dėl to, kad degalai tiesiog turi būti brangesni, kai įdedi į juos biokuro. Todėl papildomų investicijų argumentą atmetu.

    Vartotojams naudą įrodyti sunkiau, ypač esant mažoms naftos kainoms ir sunkiai įvertinamam (ties tuo dirbama) taršos poveikiui aplinkai ir tam pačiam vartotojui, kaip jau Justinas minėjo, vadinamieji externalities (šalutinis poveikis lietuviškai?). Tačiau biokuras gali padėti ir išspręsti kai kurias ekologines problemas, jei bus patobulintas. Todėl šios technologijos skatinimas yra sveikintinas. Dar geriau būtų, jei alternatyviosios energetikos būtų skatinamos sistemingai, plačiaja prasme.

  6. Kiek man žinoma, tai 5,5% yra maksimali priedų riba, kai naujasni standartiniai automobiliai normaliai važiuoja (vokiečiai dabar atlieka eksperimentu su 7%). Reiškia norint didinti priedų dalį, reikia pardavinėti atskirą produktą “eko“. Tam reikia atskiro “pistoleto“, atskirų talpų ir t.t. Visa tai yra sąnaudos kolonėlei (kai kuriom, naujesnėms, reikia papildomų investicijų).

    Dėl lygios žaidimų aikštelės: paskutiniu metu išoriniais kaštais (externalities) yra labai stipriai spekuliuojama (nes jų apskaičiuoti neįmanoma). Visada galima pasakyti, kad tas ar anas neįvertino arba nepakankamai įvertino kažką (pvz. ilgalaikį poveikį ekosistemai). Teoriškai, akcizai kurui ir buvo “sugalvoti“ kad tai kažkiek įvertinti. Vėliau atsirado taršos mokesčiai (vėl tam pačiam).

    P.S. kažkodėl vis labiau garsėja kalbos, kad pirmos kartos biodegalai turi neigiamą aplinkosauginį efektą: jiems pagaminti sunaudojama daugiau “įprastinio“ kuro nei gaunama “ekologiško“ 🙂

    P.P.S nepasakyčiau kad 80$ už barelį tai žema naftos kaina.

    P.P.P.S. Žiūrint plačiai biodegalai su ekologiškumu neturi nieko bendro: įvertinant visą brudą kuris pilamas į laukus, kuro sąnaudas derliui nuimti, padidėjusias maisto kainas ir t.t. poveikis turėtų būti neigiamas. Tai daugiau žaidimas su energetiniu saugumu.

  7. Kaip ir sakiau, biokuro ekologiškumas – atskira tema. Sutinku visais tavo vardintais trūkumais, tačiau ateity jie turėtų būti mažesni – kaip jau sakiau, atliekų perdirbimas į biokurą yra labai patrauklus ir perspektyvus. Tačiau degalinės ir nesako, kad nenori biokuro dėl jo abejotinos ekologijos – tiesiog nenori papildomų kaštų. Ir aš teigiu, kad tai trumparegiška – tiek dėl biokuro potencialo ateity, tiek dėl būsimų valstybės skatinimo veiksmų.

    Galbūt išorinius kaštus ir nėra taip svarbu tiksliai įvertinti? Užtenka žinoti, kad jie yra. Ir ieškoti degalų, kurie būtų kuo labiau integruoti į ekosistemą. Pavyzdžiui, elektromobiliai, varomi saulės ar vėjo generuota elektra. Kam daryti žalą, kad ir nežinomo dydžio, jei galima išvis nedaryti kiek labiau pasistengus?

  8. Dar kartą dėl naftos – gerai kainos (mokesčio) reikšmę kažkada apibūdino Kuodis (http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=18501090)

    Transportui matyt turėsime dvi alternatyvas – biokurą ir eletromobilius (pastarieji, mano spėjimu (ir kaip roslas minėjo), būtent ir pakeis dabartinę transporto struktūrą (signalas – http://apps1.eere.energy.gov/news/progress_alerts.cfm/pa_id=152)

    Dauguma akademinių tyrimų teigia, kad antros kartos biokuras turi geresnį CO2 rodiklį (tačiau yra susijusių grėsmių dėl maisto kainų ir etc.), didžioji vilties siejama su trečiosios kartos biokuru (pvz., dumblių http://www.usnews.com/science/articles/2010/02/23/fueling-the-future-with-fish-tank-residue.html, tačiau tai taip pat kelia susirūpinimą dėl įtakos ekosistemoms. Čia, žinoma, atskira diskusija, bet bent jau trumpuoju laikotarpiu biokuro maišymas yra naudingas klimato kaitos atžvilgiu.

    Galiausia, iš ekonominės pusės klausimas labai paprastas – visi papildomi kaštai degalinėms bus perduoti vartotojams, ir pelno maržos išlaikomos.

    Priežastis paprasta – studijos rodo mažą kuro paklausos elastingumą kainos atžvilgiu (nėra alternatyvų trumpuoju laikotarpiu, kuras sudaro tik dalį keliavimo kaštų ir kt.) (pvz, http://www.tinbergen.nl/discussionpapers/06106.pdf).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s