31-a diena neperkant maisto – ką pastebėjau?

Turiu prisipažinti, kad nors maisto ir nepirkau, atsargas naudojau, o jos jau visai baigėsi – nori nenori, teks eiti į parduotuvę. Makaronų, ryžių, arbatų – produktų, kurių neišmeta, nebent jau pagamintus, paruoštus pasišildymui. Tik vieną kartą mačiau makaronų, bet ir jie buvo išmesti, nes buvo palaidi. Todėl pragyventi visiškai nieko neperkant nepavyks – galvojau, apie mainus, bet jei jau kažko neišmeta, tai ir neapsimainysi su kitu, radusiu to daugiau nei jam reikia.

Jei mėnesio pradžia buvo euforiška, pastaroji savaitė – labai komplikuota. Nuolat pradėjau sutikti žmonių prie Tesco ir Waitrose (kas yra ir gerai, praeitą kartą susipažinau su dviem puikiom suomėm), eiti ieškoti maisto tenka kaip niekada anksti, dar dirbant prekybos centrams, nes vėliau nuėjus jau paprasčiausiai nieko neberandi. Nieko keisto: girdėjau, kad kai kas yra ir persikraustęs arčiau šitų parduotuvių vien dėl išmetamo maisto. O mūsiškis Sainsbury’s visai nuviliantis pasidarė – retai ką ir berandam. Įdomu, ar (dėl mūsų) pakeitė savo šiukšlių strategiją ar vis dėlto sumažino išmetamo maisto kiekį (tas mano optimizmas..).

Scena užkulisiuose

Waitrose mūsuose garsėjo kaip nekreipianti dėmesio į skipperius, darbuotojai mesdavo maišus šalia į konteinerį įsiropštusio žmogaus ir nieko nesakydavo. Deja, vieną kartą teko palikti aikštelę su kitais vaikinais, mat išbėgusi vadybininkė su dviem pagalbininkais buvo rimtai nusiteikusi – privati nuosavybė, kol nepaliko privačios teritorijos, neturim teisės net vaikščioti po ją (suomės labai purkštavo girdėdamos šią istoriją). Maisto padėti atgal neliepė, kaip kad Tesco yra nutikę, matyt, pirmą kartą susidūrė su maisto ieškotojais. Kaip ten bebūtų, užvakar pasisveikinau su darbuotoju, išnešusiu pilną maišą casserolių ir desertų. Vadybininkės nepakvietė.

Mėnuo, pažymėtas sėkmių, pripratimu prie jų ir dabar ateinančiu nusivylimu sunkėjant maisto gavimo sąlygoms. Kiek augantis svoris ir dalinimosi lobiais pamokos namie. Ar trūks man to Lietuvoje – nežinau. Kaip su būsimąja antropologe kalbėjom, maisto skippinimas stimuliuoja tą pirmykštį medžioklės instinktą. Neketinu sustoti.

Reklama

3 mintys apie “31-a diena neperkant maisto – ką pastebėjau?

  1. Na… sunku man tai skaityti 😀

    ei!
    “O mūsiškis Sainsbury’s visai nuviliantis pasidarė – retai ką ir berandam.”
    O kur dingo kilnus tikslai?:D

    1. kilo ir man tokia moraline dilema, jog reiktu dziaugtis, kad neberandam. bet bijau, kad maista tiesiog kitaip pradejo ismesti, o ne is tikruju sumazino jo kieki. uzraeita nakti vel radom gerybiu Sainsbury’s – sunku patiketi pokyciais. bet jei tai tiesa, tik i gera viskas.  

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s