Kodėl geresnis diplomas negarantuoja aukštesnių pajamų?

Berinkdamas medžiagą savo disertacijai randu ir šalutinės informacijos, priverčiančios nuklysti mintis tolyn nuo pagrindinio darbo.

Thurow darbų konkurencijos modelis bando paaiškinti, kodėl išlaidų švietimui didinimas nebūtinai prisideda prie šalies ateities produktyvumo augimo. Anot jo, išlaidos papildomam diplomui gali reikšti tiesiog tai, kad visi kiti, esantys konkurencinėje eilėje, turi tą diplomą, todėl ir pats, norėdamas sėkmingai konkuruoti, privalai jį turėti. Ar gi tai neprimena dabartinės Lietuvos situacijos, nors modelis ir sukurtas prieš kelis dešimtmečius?

Triukas tame, kad diplomas nerodo žmogaus turimų įgūdžių, reikalingų siekiamam darbui. Jis paprasčiausiai rodo, jog žmogus yra lengviau apmokomas ir tai, savo ruožtu, darbdaviui reiškia mažesnius kaštus. Išsilavinimas įtakoja tik apie 7% atlyginimo dydžio (aštuoneri metai po mokyklos baigimo – trečdalį, vėliau sparčiai mažėja).

Kas iš tikrųjų lemia didesnį atlyginimą? Sėkmė, asmeninės pažintys, ambicingumas, darbe įgyti gabumai (nebūtinai tokia tvarka pagal svarbą).

Paradoksalu, ar ne? Turi paklusti darbo rinkos normoms ir siekti diplomo, nors vėliau būsi atlygintas už visai kitus dalykus nei išsilavinimas.

Kaip kitaip, tuomet, skatinti produktyvumo augimą?

Reklama

3 mintys apie “Kodėl geresnis diplomas negarantuoja aukštesnių pajamų?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s